14 signala da vam jetra ne radi kako bi trebalo
Ken Robinson. Ugdyti širdį ir protą
➡ ♥♥♥ Link: Organinė depresija
Bio sam toliko gojazan da nisam mogao ni da vidim svoj penis. Psichozės epizodus gali sukelti ir ar. Jį yra pateikęs D.
Egzogeninė — išsivysto dėl išorinių veiksnių poveikio: organinė pvz. Pakilumą lydi energijos padidėjimas, dėl kurio atsiranda hiperaktyvumas, kalbos skubumas bei sumažėjęs miego poreikis.
Depresija - Tęstinio gydymo tikslas yra atkryčio prevencija. Ligoniai jaučia niežulį, deginimą, įkandimą, badymą,.
Depresijos epizodas Depresija lot. Dažnas kaltės, savęs kaltinimo kliedesiai: prisimena, viską, ką padarė blogo; ar ką galėjo padaryti gero, bet nepadarė. Egzogeninė — išsivysto dėl išorinių veiksnių poveikio: organinė pvz. Psichogeninė — išsivysto po labai stiprių psichi išgyvenimų pvz. Provokuojantis faktorius gali būti psichinė trauma, tačiau dažniausiai endogeninė depresija prasideda be priežasties. Svarbu, ar depresijų nebuvo anksčiau, ar pasitaikė giminėje. Dar vadinamos: slaptos depresijos, somatizuotos depresijos, depresijos ekvivalentas, depresija be depresijos depresio sine depresione. Užmaskuotų depresijų diferenciniai kriterijai: skausmai, jutimai trunka ilgai mėnesiais, metais , neefektyvus simptominis somatinis gydymas, ryšys tarp paros laiko ir ligonio savijautos, būdingas sezoniškumas, svarbus paveldimumas. Depresijos epizodo diagnozė yra nustatoma pasireiškiant vieninteliam afektiniam sutrikimui — depresijai. Depresija skirstoma pagal raišką- lengvos, vidutinio sunkumo, sunkios depresijos epizodai. Visų trijų sunkumo laipsnių depresijos epizodų trukmė turėtų būti mažiausiai 2 savaitės, tačiau esant neįprastai sunkiems simptomams ir greitai pradžiai ją galima diagnozuoti ir greičiau. TLK 10 klasifikacija F32 Depresijos epizodas. Tipiškiausi depresijos simptomai yra liūdna nuotaika, sumažęję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis. Turi būti mažiausiai 2 iš šių simptomų ir mažiausiai 2 kiti įprasti simptomai. Nė vienas simptomas neturi būti stipriai išreikštas. Minimali viso epizodo trukmė 2 savaitės. Asmuo paprastai jaudinasi dėl minėtų simptomų, turi soc. Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipiški lengvos depresijos simptomai ir mažiausiai 3 kiti simptomai. Minimali viso epizodo trukmė apie 2 savaitės. Asmuo paprastai turi didelių socialinės, darbinės ir buitinės veiklos sunkumų. Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų. Turi būti 3 tipiški simptomai, budingi lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos epizodams, ir mažiausiai 4 kiti simptomai, kurių keletas turi būti sunkaus laipsnio. Depresijos epizodas turi trukti mažiausiai 2 savaites, bet jeigu simptomai yra labai sunkūs, o pradžia labai staigi, diagnozė gali būti nustatyta per trumpesnį nei 2 savaičių laikotarpį. Labai maža tikimybė, kad ligonis sugebės tęsti socialinę, darbinę arba buitinę veiklą. Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. Tai sunkios depresijos epizodas, jo metu reiškiasi jau aprašyti požymiai, kliedesiai, haliucinacijos ar depresinis stuporas. Kliedesiams paprastai budinga nusidėjimo, nuskurdimo, neišvengiamos nelaimės idėjos, savikaltos, nuostolio, nihilistinis kliedesiai. Klausos arba uoslės haliucinacijoms budingi šmeižiantys, kaltinantys balsai ir atmatų, puvimo arba mėsos irimo kvapai. Sunkus psichomotorinis slopinimas gali progresuoti iki stuporo. Tipiškos depresijos epizodo eigos modelis. Jį yra pateikęs D. Šiame modelyje yra išskirtos 3 ligos stadijos. Ūminė fazė- laikotarpis nuo epizodo pradžios iki atoslūgio pradžios 60% sergančiųjų ūminė depresijos fazė tęsiasi iki 6 mėnesių, 30% — iki metų. Gydymas palengvina ir sutrumpina šią fazę. Stabilizacijos fazė- palaikomojo gydymo fazė. TKL 10 klasifikacija F33 Pasikartojantis depresinis sutrikimas. Šis sutrikimas diagnozuojamas tada, jeigu depresija kartojasi, o kitokių afektinių sutrikimų nėra. Ankščiau šis afektinis sutrikimas buvo vadinamas vienpolio tipo maniakinė depresinė psichozė. Depresijos epizodų pradžia, sunkumas, trukmė ir dažnis labai įvairūs. Pirmasis epizodas dažniausiai prasideda vėliau nei dvipolio afektinio sutrikimo metu, amžiaus vidurkis tarp 40 ir 50 metų amžiaus, nors 55 % pacientų prasideda iki 25 metų. Atskiri epizodai tęsiasi nuo 3 iki 12 mėnesių vidutiniškai 6 mėnesius. Dažniausiai tarp epizodų konstatuojamas pasveikimas, bet retkarčiais, ypač senyvame amžiuje, eiga būna lėtinė. Sergant kartotine depresija, lėtinė eiga dažnesnė nei sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu. Pavienius bet kokio sunkumo epizodus dažnai sukelia sukrečiantys įvykiai. Tarp moterų depresijos epizodai ir lėtinės depresijos atvejai dvigubai dažnesni negu tarp vyrų. Kartotinis depresinis sutrikimas skirstomas pagal depresijos sunkumą. Pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas. Ši diagnozė nustatoma tada, kai pasireiškia lengva depresija ir praeityje yra buvęs bent vienas depresijos epizodas tarp jų turi būti kelių mėnesių atoslūgio tarpsnis. Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Ši diagnozė nustatoma, jei pasireiškia vidutinio sunkumo depresija ir praeityje yra buvęs bent vienas depresijos epizodas tarp jų turi būti kelių mėnesių atoslūgio tarpsnis. Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų. Ši diagnozė nustatoma, jei pasireiškia sunki depresija be psichozės simptomų ir praeityje buvęs bent vienas depresijos epizodas tarp jų turi būti kelių mėnesių atoslūgio tarpsnis. Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. Ši diagnozė nustatoma, jei pasireiškia sunki depresija su psichozės simptomais ir praeityje buvęs bent vienas depresijos epizodas tarp jų turi būti kelių mėnesių atoslūgio tarpsnis. Pasikartojantis depresinis sutrikimas, remisija atoslūgis. Ši diagnozė nustatoma, jei kalbamuoju metų nėra jokių reikšmingų depresijos požymių ir būsena trunka keletą mėnesių, bet ankščiau buvo nustatytas kartotinis depresinis sutrikimas. Pacientai gali gydytis profilaktiškai. Tai laikas nuo vieno epizodo pradžios iki kito epizodo. Nustatyta, kad sergant kartotine depresija sutrikimo ciklų būna mažiau nei dvipolio afektinio sutrikimo metu. Dunneris ir Fieve įvedė greito ciklo terminą. Jis svarbus tada, kai per metus kartojasi mažiausiai 4 afektiniai epizodai. Būdinga, kad ilgainiui ciklų ir atoslūgių intervalai trumpėja. Kai kada afekto fazių kaita gali būti skaičiuojama savaitėmis ir dienomis, tai vadinamasis ultragreitas ciklas. O, ultraultragreitas ciklas, -kai afektų kaita skaičiuojama valandomis,- neskiriamas nuo mišraus afektinio sutrikimo. Pasikartojantis trumpalaikis depresinis sutrikimas. Šis sutrikimas pasireiškia trumpomis depresijomis, kurių trukmė- mažiau nei dvi savaitės vidutiniškai 2-3 dienos ir kurios pasitaiko kartą per mėnesį dažniausiai 8 ir daugiau depresijų per metus. Diagnozei patvirtinti užtenka 4 depresijų per metus. Ši forma dar vadinama greito ciklo afektiniu sutrikimu. Depresijos gali būti įvairaus sunkumo, nuo lengvos iki sunkios. Nereguliarus ritmas ir nenuspėjama raiška — didžiulė problema. Moterims kartotinės trumpalaikės depresijos gali būti susijusios su menstruacinių ciklu- tokias būkles galima kontroliuoti lengviau. Depresijos metu didelė savižudybės rizika. Daliai kartotinių afektinių sutrikimų svarbus sezoniškumas. Nustačius sezoniškumą galima lengviau prognozuoti sutrikimo ciklą, skirti visapusiškesnį gydymą, vykdyti tikslesnę profilaktiką. Pagal šiuos kriterijus skiriama žiemos tipo depresija, prasidedanti rudens-žiemos laikotarpiu, o pavasarį praeinanti. Jai būdingi ne tik įprasti, bet -dažniau- ir netipiški depresijos simptomai, kaip antai: didelis mieguistumas, padidėjęs saldaus, angliavandenių turinčio maisto poreikis, svorio augimas, sunkumas rankose, kojose ir kt. Jos metu dažnesni nemiga, nerimastingumas, dirglumas, padidėjusi savižudybės rizika. Reikia skirti nuo ciklotimijos, distimijos, dvipoliu afektinių sutrikimų, organinių nuotaikos sutrikimų, nerimo sutrikimo, psichoaktyviųjų medžiagų poveikio, asmenybės sutrikimų ir kt. Tai nuolatiniai ir paprastai svyruojantys nuotaikos sutrikimai. Nuotaikos svyravimai yra lengvi. Jie trunka daugelį metų, o kartais net didesnę gyvenimo dalį. Prie nuolatinių nuotaikos sutrikimų priklauso ciklotimija ir distimija. Dar vadinama švelniuoju dvipoliu sutrikimu. Šių pacientų giminės dažniai serga dvipoliu afektiniu sutrikimu. Ciklotimija — tai nuolatinė nestabili nuotaika su daugybe besikeičiančių lengvos depresijos ir lengvo pakilumo tarpsnių. Vaikams liga tęsiasi ne trumpiau kaip metus, o suaugusiems — ne trumpiau kaip 2 metus. Ligos atoslūgiai ne ilgesni nei 2 mėnesiai. Būdingas nebrandus, nestabilus premorbidinis charakteris. Jeigu susergama iki 21 metų, tai ankstyvoji ciklotimija, o jeigu vėliau- vėlyvoji. Šių nuotaikos svyravimų ligoniai paprastai nesieja su įvykiais. Būdinga, kad liūdesio ir pakilios nuotaikos jutimas ne toks ryškus kaip cikliški aktyvumo, savivertos, draugiškumo ar apetito pokyčiai. Pablogėjus nuotaikai pacientai užsisklendžia, šalinasi aplinkinių, o nuotaikai pakilus būna malonūs, tarytum pražįsta. Kadangi nuotaikos svyravimai yra lengvi, ciklotimija sergantys žmonės retai kreipiasi į medikus. Tačiau jei liga tęsiasi daugelį metų, o kartais didesnę gyvenimo dalį, sergantieji patiria dideles kančias ir darbingumo nuosmukį. Ciklotimija gali pereiti į sunkesnius nuotaikos sutrikimus. Ciklotimija gali praeiti visam laikui. Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Vaikams ši depresija trunka ne trumpiau kaip metus, o suaugusiems — ne trumpiau kaip 2 metus. Šiems beveik nuolatos kenčiantiems žmonėms paprastai būna geros savijautos dienų ar savaičių periodai, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Ankščiau šis sutrikimas buvo vadinamas depresine neuroze, taip pat depresinio tipo asmenybės sutrikimu. Iki 21 metų prasidėjusi distimija vadinama ankstyvąją, o vėliau — vėlyvąją. Dažniausiai ji prasideda nepastebimai. Paprastai ligoniai nesiskundžia liūdesiu, bet daugiausia laiko jaučiasi pavargę ir prislėgti; viskas reikalauja pastangų ir niekas nedžiugina, neteikia pasitenkinimo; neretai, ypač vaikams ir paaugliams, gali pasireikšti dirglumas ir pyktis. Ligoniai vengia bendravimo, yra pasyvoki, nekalbūs; sumažėjęs savęs vertinimas, pasitikėjimas, dažnai savimi nepatenkinti, kaltinantys save. Juos vargina sumažėjusi dėmesio koncentracija, lyg pablogėjusi atmintis, darbingumas. Jie mąsto pesimistiškai, skundžiasi, blogai miega ir jaučia diskomfortą, bet paprastai sugeba tenkinti pagrindinius kasdienius poreikius. Sergant distimija 65% nustatomas kitas psichikos sutrikimas: 10% ligonių- priklausomybė nuo alkoholio arba piktnaudžiavimas alkoholiu; asmenybės sutrikimai; vaikams — elgesio, dėmesio sutrikimai, protinis atsilikimas ir kt. Tokia kombinacija vadinama dviguba depresija. Apie 10% asmenų spontaniškai pasveiksta. Reikia skirti nuo lengvos depresijos epizodo, kartotinio depresijos sutrikimo, dvipolio afektinio sutrikimo, organinių nuotaikos sutrikimų,nerimo sutrikimo, psichoaktyviųjų medžiagų poveikio, asmenybės sutrikimų.. Nuolatinių nuotaikos sutrikimų gydymas. Jis ne toks veiksmingas kaip epizodinių sutrikimų. Gydant ciklotimiją taikoma dvipolių afektinių sutrikimų, o gydant distimia- depresijų gydymo strategija.